sūdnas

×sū̃dnas, -à (brus. cyдны) adj. (4) 1. N, K, L, NdŽ, KŽ teisminis. 2. vertas, tikęs: Mūs piemuo niekam nesū̃dnas Šn. 3. labai smarkus.

sūdnaĩ adv.: Sūdnai keikiau, t. y. dideliai J.

◊ sūdnà (sūdnóji KI522) dienà

1. H, R, R218, MŽ224, ŽCh106, Sut, N, K, M, MitV149(WP85), MitVl67(Mrc), L, Rtr, OZ53 bažn. paskutinis teismas: Ir tasai mane sūdnoj dienoje prikels BPII12. Ženklai, kurie sūdną dieną pranoks DP7. Duok sūdną dieną minėti Mž494.

2. Grdm apie nelaimę, baisumą: Bus tau sūdnà dienà, kaip tave užpuls J.

3. apie blogą orą (audrą, pūgą): Lauke sūdnà dienà Žg. O ta mama klaupas keliais, nu sūdnà dienà yra, dangus markstos Klk.

4. apie didelę netvarką: Troboje randa sūdną dieną: visi indai mediniai išmėčioti, išvartyti, puodai ir katilėliai sudaužyti Žem.

5. didelė daugybė: Kiek vežė čia akmenų, taigi sūdnà dienà! Blnk. Tūkstantis litų tai buvo sūdnà dienà Žl.